2026-03-25

APVA pristatė 2025 m. veiklos ataskaitą: rekordiniai metai gaminančių vartotojų bendruomenei

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė 2025 m. veiklos ataskaitą. Dokumente dalijamasi svarbiausiais metų pasiekimais ir rodikliais, informacija apie agentūros veiklą bei kokių tikslų bus siekiama ateityje. Tarp svarbiausių pasiekimų – rekordinės investicijos į gaminančių vartotojų plėtrą bei augantys modernizuotų daugiabučių skaičiai.  

„Praėję metai agentūrai buvo nuoseklaus augimo ir atsakingo įsipareigojimo laikotarpis. Skaičiai patvirtina, kad esame patikimas strateginis valstybės partneris įgyvendinant esminius kovos su klimato kaita ir energetinio savarankiškumo tikslus. Kiekvienas įgyvendintas projektas – nuo modernizuoto daugiabučio iki sutvirtintų pajūrio kopų – yra tiesioginis indėlis į švaresnę ir klimatui palankią Lietuvos ateitį“, – sako APVA vadovas Gvidas Dargužas. 

2025 m. APVA finansavo daugiau kaip 53 tūkst. projektų, o bendra suteiktos paramos (sudarytų sutarčių) suma siekė 693 mln. eurų.  Didžioji dalis finansuotų projektų –atsinaujinančios energetikos (42 proc.) ir pastatų modernizavimo (32 proc.) srityse. Bendrai per metus aptarnauta daugiau nei 54 tūkst. klientų. 

Dėmesys saulės energijai ir kaupimo sprendimams  

2025-ieji Lietuvoje tapo rekordinių investicijų metais gaminančių vartotojų bendruomenei. Saulės elektrinėms bei elektros energijos kaupimo sprendimams namuose įsirengti skirta virš 90 mln. eurų.  

Ši suma paskatino reikšmingą žaliosios energetikos proveržį – gyventojai savo namuose įsirengė apie 33 tūkst. naujų saulės elektrinių, kurių bendra įrengtoji galia siekė 271 MW. Palyginimui, 2024 m. valstybės investicijos paskatino gyventojus įsirengti apie 200 MW galios saulės elektrinių. ESO duomenimis, 2026 m. pradžioje bendras gaminančių vartotojų skaičius šalyje perlipo 170 tūkst., galia – 2 GW, tai sudaro ketvirtadalį visų šalies elektrinių galios. 

Praėjusiais metais pirmą kartą reikšmingą pagreitį įgavo energijos kaupimo sprendimai namų ūkiuose bei įmonėse. Gyventojų energetiniam savarankiškumui didinti skirta daugiau kaip 31 mln. eurų. Pasinaudodami APVA administruojama parama gaminantys vartotojai namuose įsirengė apie 6 tūkst. kaupimo įrenginių, kurių bendra įrengtoji talpa siekė 83 MWh.  

2025 m. reikšmingos valstybės investicijos buvo nukreiptos ir į šalies energetikos sistemos lankstumą bei balansavimą. APVA išmokėjo virš 140 mln. eurų įmonėms, įrengiančioms didelės galios elektros energijos kaupimo sistemas, būtinas saugiai ir stabiliai šalies elektros sistemai. 

Investicijos į pastatų sektoriaus modernizaciją 

Gyvenamosios ir viešosios infrastruktūros atnaujinimas išliko viena iš prioritetinių APVA veiklos krypčių. 2025 m. Lietuvoje modernizuoti 359 daugiabučiai, 26 daugiabučiais daugiau nei 2024 m. 41 daugiabutyje įgyvendinti „mažosios renovacijos“ projektai. Tai leido tūkstančiams šeimų sumažinti sąskaitas už šildymą bei pagerinti gyvenimo kokybę.  

Sparčiausi renovacijos tempai išliko sostinėje, Kaune bei Klaipėdoje. Iš mažesnių miestų renovuojamų namų skaičiumi išsiskyrė Jonava, Palanga, Elektrėnai. 

Lygiagrečiai atnaujinti 49 viešieji pastatai – mokyklos, darželiai, sporto centrai ir administraciniai objektai tapo ne tik energetiškai efektyvesni, bet ir pritaikyti šiuolaikinio žmogaus poreikiams.  

Švaresnis transportas ir ekosistemų atkūrimas 

Siekiant mažinti transporto sukeliamą taršą, pasinaudojus APVA kompensacijomis 2025 m. iš gatvių pašalinta daugiau kaip 7 tūkst. taršių automobilių. Prie švaresnių ir tylesnių gatvių prisidėjo ir parama, skiriama įsigijus elektromobilį. Per praėjusius metus finansuota daugiau nei 5 tūkst. elektromobilių.  

Šalia tvaraus mobilumo sprendimų, agentūra sėkmingai įgyvendino kritinės svarbos gamtosaugos priemones: prie centralizuotų nuotekų sistemų prijungta beveik 4 tūkst. namų ūkių, sutvarkyta 1,3 tūkst. ha miestų miškų bei sutvirtinta per 11 tūkst. m2 pajūrio kopų. 

2026 – tieji: Socialinio klimato fondo teikiamos galimybės Lietuvai 

Vienas svarbiausių 2026 m. APVA uždavinių – pasirengimas Socialinio klimato fondo (SKF) lėšų administravimui. Šis naujas ES instrumentas bus nukreiptas į pažeidžiamiausių visuomenės grupių įgalinimą, siekiant sušvelninti energijos kainų pokyčius ir padėti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams investuoti į energijos efektyvumą bei švarų transportą. 

„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad žalioji transformacija būtų socialiai teisinga. Socialinis klimato fondas leis pasiekti tuos gyventojus, kuriems parama yra reikalingiausia, mažinant energetinį skurdą ir didinant atsparumą klimato kaitos iššūkiams. Kartu su biurokratinės naštos mažinimu bei paslaugų skaitmenizavimu, tai bus pagrindinis mūsų 2026 m. darbotvarkės prioritetas“, – pabrėžia APVA vadovas. 

Pilną 2025 m. APVA veiklos ataskaitą galima rasti čia.