Aptarta Lietuvos paviršinių vandenų būklė ir priemonės, galinčios ją pagerinti

Įvyko pirmasis Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano tinklo susitikimas, kuriame aktyviai dalyvavo ne tik LIFE projekto „Integruotasis vandens valdymas Lietuvoje“ partneriai, bet ir daug kitų aplinkosaugos temomis besidominčių asmenų. Konferencijoje pasidalinta projekto pažanga, gerąja patirtimi, sėkmingais pavyzdžiais, ieškota naujai iškilusių iššūkių sprendimo būdų.

Remiantis 2014–2019 m. valstybinio monitoringo duomenimis, iš 1 193 vandens telkinių net  64 proc. priskirti rizikos vandens telkiniams ir neatitinka geros ekologinės būklės kriterijųir susiduria su problemomis, kurios daro reikšmingą poveikį tiek aplinkai, tiek visuomenei. Nuolatinis vandens kokybės blogėjimas, eutrofikacija, cheminė ir mikroplastiko tarša, hidromorfologiniai pokyčiai, dėl kurių keičiasi natūralūs upių tėkmės režimai, ir klimato kaitos padariniai, sukeliantys ilgalaikius hidrologinius svyravimus, tampa vis didesniu iššūkiu.

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovo Vitalijaus Auglio, tai buvo pirmasis ir labai svarbus susitikimas, kurio metu ne tik įvardytos pagrindinės problemos, bet ir drauge diskutuota bei ieškota bendrų, veiksmingų sprendimų. „Kadangi Lietuvos paviršinio vandens ir pačių vandens telkinių būklė yra prastėjančios kokybės, labai svarbu, kad čia susirinkę skirtingų sričių, institucijų žmonės galėjo laisvai diskutuoti apie esamą paviršinio vandens būklę ir ieškoti galimų sprendimo būdų. Tikrai smagu, kad čia susirinko aktyvūs žmonės, tikri aplinkosaugos entuziastai, vandens, kaip svarbaus ištekliaus, saugotojai, matantys, kad be vandens nebus nieko. Vanduo yra siejanti grandis – nuo atmosferos iki požemio ir atvirkščiai – ir ta tarpinė grandis, – vandens telkiniai yra labai geras atspindys, kokioje situacijoje esame. Todėl labai svarbu ne tik nuolat ir garsiai apie tai kalbėti, bet ir semtis naujų patirčių, ieškoti inovatyvių sprendimų ir juos taikyti, kad pagerintume Lietuvos paviršinio vandens telkinių būklę.“

Pasak projekto „Integruotasis vandens valdymas Lietuvoje“ vadovės Ievos Pociūnienės, ši konferencija buvo skirta ne tik susipažinti su esama Lietuvos paviršinių vandenų situacija ir pristatyti projekto pažangą, bet ir sukurti galimybę projekto specialistams, ekspertams ir kitoms suinteresuotoms šalims užmegzti ryšius ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie galėtų įvairiais moksliniais ir teisiniais būdais prisidėti prie paviršinio vandens gerinimo. „Mūsų tikslas, kad Lietuvos paviršinio vandens valdymas būtų efektyvus ir organizuotas. Iki šio projekto pradžios ekspertai dirbo pavieniui, o projektas „LIFE SIP Vanduo“ subūrė juos siekti bendro tikslo. Todėl dabar norime ir imamės šios srities ekspertams sukurti platformą ir galimybes koordinuotai bendradarbiauti. Tik bendradarbiaujant – dalijantis patirtimi, iškilusiais iššūkiais ir sunkumais – galima greitai ir efektyviai pasiekti norimo rezultato. Taip pat labai svarbu, kad apie šį projektą ir jo veiklas sužinotų kuo daugiau žmonių. Įvyko pirmasis susitikimas, kurio metu ekspertai pasidalijo savo veiklos ataskaitomis ir vizijomis. Rudenį vėl bus organizuojamas antrasis susitikimas, kurio metu suinteresuoti dalyviaine tik pasidalins pasiekta pažanga, bet jau konkrečiai formuos darbo grupes efektyviam veiklų valdymui.“

Konferencijos metu aptartos bendrosios vandenų politikos direktyvos įgyvendinimo pažanga, galimi ir  jau išryškėję iššūkiai ir idėjos bei galimi veiksmai, padėsiantys užtikrinti svaresnį rezultatą. Taip pat buvo kalbėta ir apie teisinius bei strateginius iššūkius, kuriais siekiama, kad nacionalinė ir ES politika būtų efektyviai taikoma vietiniu lygmeniu. Diskutuota ir apie tvarių vandens naudojimo sprendimų paiešką, ieškota būdų, kaip subalansuoti aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius aspektus, siekiant ilgalaikio poveikio.

Bendrosios vandenų politikos direktyvos įgyvendinimo tvarkaraštį ir Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano priemones ir jų įgyvendinimo planą pristatė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Agnė Prušinskaitė. Su Europos komisijos Bendrosios vandenų politikos ir Potvynių direktyvų įgyvendinimo ataskaita ir rekomendacijomis, kur esame ir kur turime būti, supažindino Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tomas Želvys. Vandentvarkos tikslus ir priemones konferencijoje pristatė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas.

Daug dėmesio ir klausimų sulaukė AB „Klaipėdos vanduo“ ekologė Danguolė Čeledinienė, pristačiusi (mikroteršalų) nuotekų valymo situaciją ir artimiausius planus.

Upių vagų atkūrimo ekspertas, VŠĮ „Gamtos paveldo fondas“ projektų vadovas Argaudas Stoškus ir Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas vaizdingai papasakojo apie upių vagų būklės gerinimą Lietuvoje – jų esamą situaciją ir pažangą, pasiektą projektui („LIFE Sip Vanduo“) skyrus finansavimą. Taip pat numatomus didžiausius iššūkius bei problemas ir, žinoma, ateities perspektyvas. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Jonė Leščinskaitė pristatė upių vientisumo atkūrimo situaciją ir galimybes. Aplinkos apsaugos agentūros, Gamtos tyrimų centro ir Aplinkos žuvų ekologijos laboratorijos atstovas dr. Tomas Virbickas pristatė vandenų taršos mažinimo priemones ežerų būklei gerinti, daug dėmesio skyrė biomanipuliacijoms, kai paviršinių vandens telkinių kokybė gerinama dirbtinai reguliuojant atitinkamų rūšių žuvų populiacijas.

LAMMC Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus atstovas dr. Virmantas Povilaitis kalbėjo apie potencialias azoto nuostolių mažinimo priemones žemės ūkyje. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovas pristatė taršos sulaikymo aplinkosauginėmis priemonėmis efektyvumą, tirtą LŽŪKT ir Klaipėdos universiteto projekto OPTAIN įgyvendinimo metu. O Aplinkos apsaugos politikos centro direktorė Daiva Semėnienė pristatė naujausią ekonominę ir socialinę analizę, parengtą pagal vandenų direktyvas. 

Geraisiais pavyzdžiais ir savo sėkmės bei nesėkmės istorijomis pasidalijo UAB „Vilniaus vandenys“ asociacijos „Vandens jėga“ vadovas Egidijus Anulis.

Konferenciją moderavęs Tomas Želvys po renginio dėkojo visiems už aktyvumą ir džiaugėsi, kad sukurta nauja, labai svarbi tinklaveikos ir bendradarbiavimo platforma, kuri turės didelę reikšmę paviršinio vandens būklės valdymui. „Tikimės, kad susitikimo metu vykusios diskusijos taps svarbiu žingsniu link geresnio bendradarbiavimo tarp skirtingų sektorių, stipresnės politikos integracijos ir konkrečių veiksmų įgyvendinimo.“ Taip pat T. Želvys priminė, kad kitas tokio pobūdžio renginys vyks rudenį.

Konferencija organizuota įgyvendinant LIFE (pranc. L’Instrument Financier pour l’Environnement – Europos Sąjungos finansinis instrumentas aplinkai) projektą „Integruotasis vandens valdymas Lietuvoje“ Nr. 101104645 – LIFE22-IPE-LT-LIFE SIP Vanduo.

 

Atnaujinimo data: 2025-05-29