Su APVA parama „Vilniaus vandenys“ įsidiegė dirbtinio intelekto sistemą ir kogeneratorių: skaičiuoja greitą atsipirkimą ir reikšmingus sutaupymus
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“, iki 2030 m. įsipareigojusi tapti klimatui neutralia ir iki 2032 m. – energetiškai nepriklausoma nuo išorinių resursų, nuosekliai investuoja į pažangias technologijas. Šiemet pasinaudojusi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiama parama bendrovė įsidiegė dirbtinio intelekto sistemą ir trečiąjį kogeneratorių. Gautas 480 tūkst. eurų finansavimas iš Klimato kaitos programos padėjo įmonei ne tik sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet ir atitikti griežtėjančius aplinkosaugos standartus.
„Džiaugiamės, kad įmonė pasinaudojo valstybės teikiamomis galimybėmis ir reikšmingai sumažino savo energijos sąnaudas bei prisideda prie tvarios, klimatui neutralios Lietuvos kūrimo. Tikimės, kad šis pavyzdys įkvėps ir daugiau bendrovių investuoti į išmanesnius energijos vartojimo sprendimus“ – sako APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.
Kasdien „Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 290 tūkst. klientų. Sostinei nuolat plečiantis ir augant gyventojų skaičiui, apdorojamų nuotekų kiekis kasmet didėja, o šiuo metu į didžiausią šalyje nuotekų valyklą per parą atiteka apie 120 tūkst. m3 nuotekų. Vis dėl to, reikšmingi nuotekų kiekiai įmonei ne kliūtis, o verčiau paskata panaudotą vandenį išvalyti taip, kad grįžęs į gamtą jis darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir atitiktų ar net viršytų griežtus kokybės ir aplinkosaugos reikalavimus.
Šiemet įmonėje buvo užbaigti du reikšmingi darbai – įdiegta dirbtinio intelekto sistema ir įrengtas trečiasis kogeneratorius. ,,Vilniaus vandenys“ pasinaudojo APVA teikiama parama privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui pagal energijos audito ataskaitas. Projektui finansuoti buvo skirta 480 tūkst. eurų subsidija (30 proc. intensyvumu) iš Klimato kaitos programos lėšų.
Dirbtinis intelektas Vilniaus nuotekų valykloje veikia kaip išmanusis valdymo centras. Sistema realiuoju laiku stebi teršalų skaidymo procesą biologinio valymo metu, analizuoja duomenis ir atitinkamai balansuoja visą įrangą – maišykles, siurblius, orapūtes. Taip užtikrinamas optimalus ir ekonomiškas valyklos darbas. Pasiekti rezultatai rodo aiškią naudą – sutaupoma apie 20 proc. elektros energijos ir iki 40 proc. reagentų. Tai yra tiesioginė nauda ne tik bendrovei, bet ir visam miestui, Neries upei bei Baltijos jūrai.
Energetinį efektyvumą sustiprino ir trečiojo kogeneratoriaus įrengimas. Jis užtikrina sklandžią bei nepertraukiamą elektros energijos gamybą iš biodujų. Įrenginys per metus gali pagaminti apie 6 tūkst. MWh elektros energijos ir padėti sutaupyti maždaug 660 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad dirbtinio intelekto sistema atsipirks vos per 1,5 metų, o kogeneratorius – per 7-8 metus.
Anot „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovo Viktoro Matonio, įgyvendintų projektų rezultatai rodo, kad energijos efektyvumo priemonių diegimas yra itin tikslinga investicija. „Energijos efektyvumo sprendimai atsiperka greičiau nei atrodo. Verslui tai gali būti ne tik kaštų mažinimo, bet ir konkurencinio pranašumo įrankis. Kaip rodo mūsų pavyzdys, nereikia daryti visko iš karto – verta nusibrėžti aiškią ilgalaikę strategiją ir vertinti kiekvieną investicijos galimybę“, – sako V. Matonis.
Įgyvendintos priemonės rodo, kad kryptingai planuojamos investicijos leidžia pasiekti tiek ekonominę, tiek aplinkosauginę naudą. Bendrovė ir toliau planuoja nuosekliai taikyti energijos efektyvumo sprendimus, kurie padėtų įgyvendinti užsibrėžtus energinius ir aplinkosauginius tikslus.
Daugiau informacijos apie įmonėje įdiegtą dirbtinio intelekto sistemą ir jos veikimo principus rasite specialiai parengtame vaizdo įraše.
Atnaujinimo data: 2025-10-09
Taip pat skaitykite:
Aplinkos ministerija siekia platesnio strateginio pokyčio daugiabučių renovacijos srityje
Kviečiame įmones pasinaudoti finansavimu nuotekų valymo technologijoms
Pradedamas saulės elektrinių paraiškų vertinimas: ką svarbu žinoti pareiškėjams
Spartės daugiabučių renovacijos procesai: APVA galės pati rengti dalį teisės aktų
Atnaujintas prašymų pateikimas namų ūkiams, norintiems gauti kompensacijas iš gamybos įmokos lėšų