LIFE info diena 2019
Balandžio
9 d. vyko kasmetinė LIFE informacinė diena, kurią Aplinkos ministerija
organizavo kartu su projektu „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“. Sveikinimo
žodį tardamas Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių
priemonių departamento direktorius Inesis Kiškis išskyrė Lietuvos prioritetines
temas pagal LIFE programą, kurios daugiausiai liečia biologinės įvairovės
apsaugos ir klimato sritis. Ministerija tikisi sulaukti upių ekosistemų
vientisumo atkūrimo (pvz., užtvankų šalinimas), cheminių teršalų vandens
aplinkoje poveikio mažinimo, didžiųjų plėšrūnų ir žmogaus konflikto
valdymo ir sugyvenimo skatinimo, invazinių rūšių valdymo, oro
kokybės gerinimo mažinant kietųjų dalelių (KD) koncentracijas ore, tvaraus
kelių transporto judumo projektų ir pan. Visas Aplinkos ministerijos
atstovo išvardintas prioritetines temas rasite I. Kiškio pranešimo skaidrėse.
Kalbėdama
apie šiandien labai aktualią temą – klimato kaitą Aplinkos ministerijos atstovė
Lina Čeičytė įvardino klimato kaitos prioritetus LIFE programoje: inovatyvūs
sprendimai transporto sektoriuje, ŠESD mažinimo praktikų žemės ūkyje
pritaikymas, siūlymai kaip prisidėti prie mažo ŠESD kiekio ekonomikos kūrimo
siūlant naujas AEI (atsinaujinančių energetikos išteklių) technologijas,
energetinio efektyvumo didinimas įmonėse ir namų ūkiuose, prisitaikymas
prie klimato kaitos padarinių miestuose.
Su LIFE programos aktualijomis
supažindino Mažųjų ir vidutinių įmonių vykdomosios agentūros (EASME) projektų
patarėjas iš Briuselio Š. Zableckis. Aplinkos paprogramės paraiškos kaip ir
pernai turės būti teikiamos dviem etapais. Pirmas etapas – 10 puslapių
(svarbu neviršyti nurodyto puslapių skaičiaus) koncepcijos parengimas
anglų kalba ir pateikimas per eProposal sistemą. Taip pat svečias iš Briuselio
pasidalino dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis teikiant
LIFE paraiškas:
- daugelyje paraiškų nėra aiškiai įvardinama
problema (pritrūksta konkretumo, tikslių skaičių), kurią ketinama išspręsti
projekto pagalba; - trūksta informacijos, kas buvo
padaryta iki šiol, kad būtų įmanoma suprasti, kokia bus projekto pridėtinė
vertė. - nėra įvardinama tikslinė grupė, kuri
naudosis projekto rezultatais; - numatytos veiklos aprašytos nepakankamai
aiškiai, t.y. nėra nurodoma, kas ką darys, kada ir kodėl; - nėra įtraukiami partneriai į LIFE
projektus, kurie turi patirties toje srityje ir kurie užtikrintų projekto
rezultatų ilgalaikį panaudojimą jam pasibaigus; - numatyti darbai neproporcingi
numatytiems tikslams (pavyzdžiui, jei tikslas yra sumažinti gamyklos
išleidžiamą CO2, tai neturėtų būti įvardinama kaip CO2
mažinimas Lietuvoje ir pan.); - jeigu bus įtrauktas partneris iš
kitos ES šalies, tačiau veiklos bus vykdomos tik vienoje ES šalyje, toks
projektas nebus laikomas tarptautiniu projektu; - nėra nurodoma, kas tęs projekto
veiklas jam pasibaigus.
Kitus
pastebėjimus rasite Š. Zableckio pranešimo skaidrėse.
NEEMO-ELLE
monitoringo ekspertė Rūta Kurienė rengiant LIFE paraišką patarė atkreipti
dėmesį į visas išimtis, kurios galėtų būti taikomos bei stengtis gauti
papildomų taškų, sistemingai įvertinti kaštų efektyvumą, įtraukti tik tas
veiklas, kurios susijusios su paraiškos tikslu.
Ekspertas
D. Mattioli iš Italijos dalinosi patirtimi apie dviejų LIFE projektų (i-Rexfo
ir LIFE Clivut) įgyvendinimą. Pirmojo – maisto atliekų srities – projekto pavyzdžiu remdamasis ekspertas
kalbėjo apie partnerystės sudarymą, projektų rezultatų perkeliamumą ir artimus
rinkai (angl. close to market) projektus. Supažindindamas su antru
projektu D. Mattioli pristatė patirtį, kaip suderinti idėjas, temas ir
politikos sritis projekte bei kokie galėtų būti projekto rodikliai Klimato
valdymo ir informavimo projekte.
Sėkminga
pareiškėja, privačios įmonės vadovė S. Kotjukova iš Latvijos pristatė dažų
pramonės LIFE projektą ALINA ir pasidalino gerąja praktika.
Aplinkos
ministerijos atstovė S. Alčauskienė kalbėjo apie Lietuvos bendrąjį finansavimą
LIFE projektams. Planuojama, kad Klimato paprogramės projektams, Lietuvos nacionalinio
bendrojo finansavimo paraiškos turės būti pateiktos AM iki 2019 m. birželio 14
d. Tuo tarpu dėl Aplinkos paprogramės projektų Lietuvos nacionalinio bendrojo
finansavimo paraiškos AM turėtų būti pateiktos ne vėliau nei per 15 darbo dienų
nuo koncepcijų atrinkimo ir EK kvietimo teikti pilnas paraiškas dienos.
Lietuvoje įgyvendintą LIFE projektą „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių pelkės paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) atkūrimo darbus“ (Tyruliai – Life) LIFE12NAT/LT/001186 pristatė projekto koordinatorius Liutauras Raudonikis. Jo teigimu šio projekto atveju į valstybės biudžetą sugrįžo 33-35 proc. bendro projekto biudžeto lėšų nevertinant pajamų per ekosistemos paslaugas (projekto teritorijos ekosistemų paslaugų komplekso santykinė vertė 2017 m. siekė apie 941 Eur/ha per metus arba nuo 3,26 mln. Eur projekto teritorijai per metus). L. Raudonikio nuomone, valstybė suteikdama bendrąjį finansavimą LIFE projektams ne tik pritraukia daugiau lėšų aplinkosaugai iš Europos Sąjungos biudžeto, bet ir gauna papildomas pajamas iš įgyvendintų projektų.
Atnaujinimo data: 2022-07-09
Taip pat skaitykite:
Aplinkos ministerija siekia platesnio strateginio pokyčio daugiabučių renovacijos srityje
Kviečiame įmones pasinaudoti finansavimu nuotekų valymo technologijoms
Pradedamas saulės elektrinių paraiškų vertinimas: ką svarbu žinoti pareiškėjams
Spartės daugiabučių renovacijos procesai: APVA galės pati rengti dalį teisės aktų
Atnaujintas prašymų pateikimas namų ūkiams, norintiems gauti kompensacijas iš gamybos įmokos lėšų