Konferencijoje aptartos daugiabučių renovacijos naujovės, brėžtos kryptys ateičiai
Antradienį Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) surengtoje konferencijoje „Daugiabučių modernizavimas: aktualijos ir ateities perspektyvos“ Daugiabučių namų atnaujinimo programos administratoriai, APVA bei kitų atsakingų institucijų ekspertai dalijosi įžvalgomis apie renovacijos naujoves, kylančius iššūkius ir ateities prioritetus, apibendrinti ir nuveikti darbai.
Konferencijos dalyvius, susirinkusius iš visos Lietuvos, sveikino ir galimas daugiabučių renovacijos kryptis brėžė APVA direktorius Gvidas Dargužas. „Lietuvos būsto fondas nejaunėja ir būtų sunku įsivaizduoti, kad per artimiausius kelis dešimtmečius senuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės nenorės jų renovuoti. Svarbu sudaryti jiems palankesnes paskatas dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programoje ir balsuoti už renovaciją. Pokyčiai mažinant biurokratiją renovacijos procese jau vyksta ir tikiuosi, kad diskusijos pasiūlys dar daugiau galimų sprendimų pokyčiams atnešti“, – pažymėjo G. Dargužas.
APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė trumpai apžvelgusi 2024 m. rezultatus, planus ir darbus 2025 m., didžiausią dėmesį skyrė šiuo metu galiojantiems daugiabučių renovacijos kvietimams. Pristatydama naujausią lapkričio mėn. paskelbtą daugiabučių renovacijos pagal fiksuotą įkainį kvietimą, G. Burbienė akcentavo, kad apskaičiuojant valstybės paramą pagal naują tvarką trumpėja biurokratiniai procesai. Lyginant su iki šiol galiojusiu paramos pagal subsidijas modeliu žymiai sumažėja projektų administravimo našta.
Pavyzdžiui, anksčiau per visą renovacijos projekto įgyvendinimo laikotarpį administratorius turėdavo pateikti apie 40 įvairių mokėjimo prašymų. Dabartiniam kvietimui taikomas fiksuotas įkainis leidžia pateikti vos 3–4 mokėjimo prašymus, tai yra, jų sumažės net 10 kartų. „Galime pasiskaičiuoti, kiek vien dėl to atlaisvėja rankos ir galima nukreipti žmogiškuosius resursus į kokybę. Be to, nebereikės derinti pirkimų, sutarčių pakeitimų, bus papildomai dengiamos techninės dokumentacijos parengimo išlaidos“, - atkreipė dėmesį G. Burbienė.
Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė pristatė rengiamą Miestų atnaujinimo kvartalais gidą. Tai yra įrankis, galintis paspartinti renovacijos procesus, leidžiantis plačiau pažvelgti į gyvenamųjų namų ir rajonų transformaciją. Rengiant gidą atlikta esamos situacijos analizė ir išgryninta, kokie yra pagrindiniai barjerai – dabartinei Kvartalinės daugiabučių renovacijos programai trūksta kompleksinio planavimo, savivaldybėms nepakanka kompetencijų, žmogiškųjų išteklių, komunikacijos bendruomenėms. Apie renovaciją turime galvoti pirmiausia per miesto viziją, o tik po to pereiti prie konkretaus pastato, pabrėžė L. Lukoševičienė.
Konferencijoje vyko diskusija „Kaip sugrąžinti renovacijos „bangą“, kurios metu renginio vedėjas ir moderatorius žurnalistas Aurimas Perednis kartu su dalyviais generavo idėjas, kokie konkretūs veiksmai ir priemonės, siekiant paskatinti renovacijos procesus, šiuo metu yra aktualiausi.
