Klaipėdos miesto nuotekų valykloje pirmą kartą išsamiai ištirta į aplinką patenkančių nuotekų kokybė
Klaipėdos miesto nuotekų valykloje baigtas daugiau nei metus trukęs išsamus mokslinis tyrimas, kurio rezultatai aiškiai parodė, kaip šiuo metu veikia miesto nuotekų valymo sistema bei kokių technologinių sprendimų reikės ateityje, siekiant atitikti griežtėjančius Europos Sąjungos standartus.
Tyrimą 2024 m. spalio – 2025 m. rugsėjo laikotarpiu atliko Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai kartu su bendrove „Klaipėdos vanduo“, įgyvendindami strateginį projektą „Integruotas vandens valdymas Lietuvoje“ („LIFE SIP Vanduo“), kurį kuruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
Projektas „LIFE SIP Vanduo“ – tai visos Lietuvos mastu vykdoma iniciatyva, skirta paviršinių vandenų būklei gerinti ir padėti vandentvarkos įmonėms pasiruošti griežtesniems Europos Sąjungos mikroteršalų kontrolės ir stebėsenos standartams.
„Šis tyrimas mums labai svarbus – Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų ir vokiečių ekspertų dėka pamatėme, kur esame šiandien ir kokius žingsnius reikės padaryti rytoj. Ekspertai išsamiai įvertino dabartinę nuotekų sudėtį, stebėjo mikroteršalų bei kitų medžiagų kitimo tendencijas ir pasiūlė galimus technologinius sprendinius, kurie užtikrintų dar efektyvesnį nuotekų valymą ateityje. Mūsų tikslas paprastas: užtikrinti, kad Klaipėdos nuotekų valymas būtų ne tik efektyvus dabar, bet ir paruoštas ateities reikalavimams. Tai investicija į švaresnę aplinką ir saugesnį vandenį kiekvienam gyventojui“, – teigia Kristina Bereišienė, „Klaipėdos vanduo“ technologijų vystymo ir inovacijų vadovė.
Dauguma mikroteršalų išvalomi sėkmingai
Ištisus metus Klaipėdos miesto nuotekų valykloje imti mėginiai prieš ir po valymo leido mokslininkams susidaryti visapusišką vaizdą apie nuotekų sudėtį ir įvairių medžiagų kitimo tendencijas.
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad didžioji dalis tirtų mikroteršalų jau dabar sėkmingai pašalinami įprastais valymo etapais ir naudojamomis technologijomis. Tačiau greta to identifikuotos ir kelios medžiagos, kurių koncentracijos išleidžiamose nuotekose viršija siūlomus aplinkos kokybės normatyvus. Todėl tyrimo išvadose rekomenduojama įvertinti papildomas pažangias valymo priemones, tokias kaip aktyvintosios anglies filtrai ar ozonavimas, kurios ateityje gali tapti reikalingos siekiant atitikti naujus ES standartus.
Pirmą kartą nuotekų valykloje detaliai įvertinta mikroplastiko dalelių koncentracija. Rezultatai parodė aiškią mažėjimo tendenciją: po mechaninio ir biologinio valymo mikroplastiko kiekis žymiai sumažėja.
Kadangi ES reglamentavimas numato privalomą mikroplastiko monitoringą didesnėse nei 10 000 GE aglomeracijose, toks tyrimas yra svarbus žingsnis ruošiantis ateities reikalavimams.
Tyrimo išvados – pagrindas sprendimams dėl ateities investicijų
Klaipėdos miesto nuotekų valykloje atliktas tyrimas yra itin reikšmingas planuojant papildomas modernias technologijas, kurios galėtų dar labiau padidinti nuotekų valymo efektyvumą.
„Surinkti duomenys suteikia labai tvirtą pagrindą planuojant pažangias nuotekų valymo technologijas. Aiškiai matome, kur sistema veikia geriausiai, o kur reikėtų papildomų sprendimų. Technologijos, tokios kaip ozonavimas ar aktyvintoji anglis, jau plačiai taikomos Europoje, todėl jų potencialo įvertinimas Klaipėdoje yra logiškas ir neišvengiamas žingsnis. Svarbu ne tik atitikti ES reikalavimus, bet ir užtikrinti dar švaresnius vandenis ateities kartoms“, – sako Sergej Suzdalev, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas.
Projektą koordinuoja APVA. Pasak APVA atstovės, „LIFE SIP Vanduo“ projekto grupės vadovės Ievos Pociūnienės, tai – pirmasis Europos Sąjungos LIFE programos strateginis integruotasis projektas, kuriuo siekiama gerinti paviršinių vandens telkinių būklę Lietuvoje, mažinant upių ir ežerų taršą, atkuriant ekosistemas ir užtikrinant tvarų vandens išteklių valdymą. Projekto tikslas – padėti įgyvendinti Nacionalinį vandenų srities 2022–2027 m. planą, siekiant pagerinti paviršinio vandens telkinių būklę ir didinti vandens išteklių valdymo sistemos efektyvumą.
Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.
Finansuojama iš Europos Sąjungos LIFE programos strateginio integruotojo projekto LIFE SIP Vanduo (Nr. 101104645 — LIFE22-IPE-LT-LIFE SIP Vanduo).
Atnaujinimo data: 2025-12-11
Taip pat skaitykite:
Parama įsirengusiems saulės elektrines – jau birželio 9 d.
Sąjungos ŠESD registre pradedamas reguliuojamųjų subjektų (ES ATLPS 2) sąskaitų atidarymas
Atsisakius nesaugių dujų balionų daugiabučiuose – finansinė parama
Užbaigtas kvietimas viešojo sektoriaus automobilių parko elektrifikacijai