Karmėlavoje dėmesio sulaukė gimnazija: pasirinktas unikalus renovacijos būdas

Kol daugelyje vietų renovacija vis dar reiškia dulkes, sustabdytą veiklą ir ilgam užsitęsusius darbus, Karmėlavoje kuriamas visai kitoks pavyzdys. Čia atnaujinama mokykla ne tik keičia savo išvaizdą – ji tampa inovacijų ir pažangių sprendimų pavyzdžiu visai Lietuvai.

Karmėlavos Balio Buračo gimnazija tapo pirmąja šalyje, kuriai pritaikyta skydinės renovacijos technologija – sprendimas, leidžiantis modernizuoti pastatą greičiau, efektyviau ir, svarbiausia, nenutraukiant ugdymo proceso.

Pirmasis toks projektas Lietuvoje

Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos atnaujinimas išsiskiria tuo, kad pastato sienos šiltinamos iš anksto gamykloje pagamintais, konkrečiam pastatui pritaikytais skydais. Tai – bandomasis projektas, atveriantis naujas galimybes visam renovacijos sektoriui.

Įsibėgėjus darbams, gimnazijoje apsilankė šalies aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Jis apžiūrėjo vykstančius procesus ir pabrėžė šio projekto reikšmę:

„Tai puikus pavyzdys, kai galime matyti ne tik planus, bet ir realiai įgyvendinamą inovatyvų sprendimą. Galutinį rezultatą įvertinsime jau rudenį – tikslas, kad gimnazija būtų atnaujinta tiek iš išorės, tiek iš vidaus.“

Dovana bendruomenei ir istorinei mokyklai

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas džiaugiasi, kad būtent ši gimnazija pasirinkta pilotiniam projektui.

Mokykla skaičiuoja daugiau nei 300 metų istoriją, o artėjant svarbioms sukaktims – tarp jų ir Balio Buračo 130-osioms gimimo metinėms – toks atsinaujinimas tampa simboline dovana bendruomenei.

Pasak mero, projektas išsiskiria ne tik inovatyvumu, bet ir efektyvumu – net 80 proc. darbų atliekama gamykloje, todėl statybos aikštelėje procesai vyksta itin sparčiai. Vos per kelias savaites pasiekta akivaizdi pažanga.

Svarbu ir tai, kad modernizacija apima ne tik fasadą: atnaujinamos šildymo, vėdinimo sistemos, elektros instaliacija, o savivaldybė papildomai investuoja į laboratorijas, maitinimo bei kitas ugdymo erdves.

„Po visų darbų gimnazija taps šiuolaikiška mokykla, atitinkančia mokytojų, mokinių ir jų tėvų lūkesčius“, – sako V. Makūnas.

APVA pilotinis projektas: žingsnis į ateities renovaciją

Gimnazijos renovacijos projektą įgyvendina Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Agentūros Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus projektų grupės vadovas Mantas Juška pabrėžia, kad tai – vienas pirmųjų tokio tipo bandymų Lietuvoje.

Projektas pradėtas 2023 metais, atrinkus dalyvius, galinčius prisijungti prie inovatyvaus sprendimo testavimo. Šiuo metu vykdomi darbai apima 3 viešuosius pastatus ir 3 daugiabučius.

Vienas didžiausių privalumų – galimybė renovuoti pastatą nenutraukiant jo veiklos. Gimnazijoje pamokos vyksta ir darbų metu, o tai leidžia suderinti du, iš pirmo žvilgsnio, sunkiai suderinamus dalykus – statybas ir ugdymą.

Iššūkiai, kuriuos įveikė bendruomenė

Vis dėlto net ir pažangiausios technologijos neišvengia žmogiškų iššūkių. Gimnazijos direktorė Rima Kuktienė atvirai kalba apie kasdienybę statybų metu – laikinus nepatogumus. Tačiau svarbiausia – ugdymo procesas nebuvo sustabdytas.

Į procesą įsitraukė ir patys mokiniai: vyresniųjų klasių moksleiviai savanoriškai padėjo pernešti baldus, prisidėjo prie organizacinių darbų.

„Šiandien jau matome rezultatą – gimnazija keičiasi, ir tai suteikia labai gerą jausmą“, – sako gimnazijos vadovė.

Kaip veikia skydinė renovacija?

Skydinė renovacija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtinga, tačiau jos principas gana aiškus. Projektų vadovas Egidijus Klusas paaiškina, kad didžioji dalis darbo atliekama dar prieš atvežant elementus į statybvietę.

Į objektą atgabenami jau paruošti skydai su sumontuotais langais ir išorės elementais. Montavimo metu jie tvirtinami prie pastato, o vėliau atliekama vidaus apdaila.

Didžiausias iššūkis – tikslūs matavimai. Viskas turi būti suplanuota milimetrų tikslumu, tačiau atlikus šį darbą, pats montavimas vyksta greitai ir sklandžiai.

Lyginant su tradiciniais metodais, ši technologija leidžia išvengti sezoniškumo – darbai gali vykti nepriklausomai nuo oro sąlygų, nereikia laukti, kol išdžius medžiagos.

Daugiau nei fasadas: visapusiškas atnaujinimas

Renovacija apima  ne tik gimnazijos pastato sienų apšiltinimą ir jo fasado atnaujinimą panaudojant skydus, modernizuojamos ir visos pagrindinės inžinerinės sistemos: šildymas ir karšto vandens tiekimas, vėdinimas, elektros instaliacija, priešgaisrinė sauga.

Taip pat atliekami papildomi darbai – šiltinamos stogo ir rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinamos bendrosios erdvės.

APVA šiuo metu rengia ir metodines rekomendacijas, kurios padės šią technologiją taikyti plačiau ateityje. Remiantis pilotiniais projektais, bus kuriamos gairės visiems renovacijos procesų dalyviams.

Tvari ir ateičiai pritaikyta technologija

Pasak APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus projektų grupės vadovo M. Juškos, skydinė renovacija pasižymi ne tik greičiu, bet ir tvarumu. Ne mažiau kaip 15 proc. skydų sudaro organinės medžiagos, tokios kaip medis ar vata.

Ši technologija tinkamiausia mūriniams pastatams iki 5 aukštų, neturintiems sudėtingų fasado reljefų. Projekto tikslas – pasiekti bent A energinio naudingumo klasę ir sukurti sprendimą, kurį būtų galima pritaikyti visoje Lietuvoje.

Žvilgsnis į rezultatą

Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos renovacijos darbai – ne tik vieno pastato atnaujinimas. Tai projektas, kuris gali pakeisti požiūrį į visą renovacijos procesą šalyje.

Bendra projekto vertė siekia beveik 5 mln. eurų. Tačiau šio projekto išskirtinumas slypi ne investicijos dydyje, o pasirinktame sprendime – renovacija vykdoma greičiau, tiksliau ir leidžia išvengti ugdymo proceso stabdymo.

Atnaujinimo data: 2026-04-03

Taip pat skaitykite:

Aplinkos ministerija siekia platesnio strateginio pokyčio daugiabučių renovacijos srityje

Kviečiame įmones pasinaudoti finansavimu nuotekų valymo technologijoms

Pradedamas saulės elektrinių paraiškų vertinimas: ką svarbu žinoti pareiškėjams

Spartės daugiabučių renovacijos procesai: APVA galės pati rengti dalį teisės aktų

Atnaujintas prašymų pateikimas namų ūkiams, norintiems gauti kompensacijas iš gamybos įmokos lėšų