Tikslai ir veiklos

Įgyvendinant Nacionalinį vandenų srities plėtros 2022–2027 metų planą, projekte pagrindinis dėmesys bus skiriamas reikšmingam poveikio mažinimui ir geros paviršinio vandens telkinių būklės pasiekimui.

2024–2033 metais projektas:

1. Didins vandens išteklių valdymo efektyvumą:

• Stiprinant atsakingų institucijų kompetencijas ir gebėjimus,
• Tobulinant būklės vertinimo metodus ir didinant pasikliovimą vertinimu,
• gerinant rizikos veiksnių ir jų poveikių analizę,
• rengiant planavimo dokumentus ir kuriant nacionalinę teisinę bazę,
• stiprinant aplinkos kontrolę.

2. Praktinėmis priemonėmis gerins paviršinių vandens telkinių būklę, mažinant šiuos poveikius:

• pasklidosios žemės ūkio taršos,
• nelegalios taršos,
• mikroteršalų ir jūros šiukšlių,
• hidromorfologinių pakitimų,
• buvusios / istorinės taršos arba nežinomų taršos šaltinių.

Šiam tikslui bus įgyvendinti 7 bandomieji projektai, kurie:

• sukurs bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano intervencijų taikymo pagrindimą, siekiant sumažinti reikšmingą žemės ūkio poveikį;
• mažins mineralinių trąšų naudojimą žemės ūkio taršos rizikos baseinuose, optimizuojant trąšų naudojimą ne mažiau kaip 20 ūkių ir didinant ne mažiau kaip 500 ūkininkų informuotumą ir kompetencijas per mokymus, seminarus ir konsultacijas;
• atkurs ne mažiau kaip 40 km ištiesintų rizikos vandens telkinių natūralias hidromorfologines savybes, įgyvendinant natūralios renatūralizacijos priemones;
• sukurs ir išbandys hidroelektrinių neigiamo poveikio mažinimo kontrolės mechanizmus, įrengiant naujas monitoringo vietas ir atliekant 10 hidroelektrinių poveikio monitoringą;
• atliks žuvų biomanipuliaciją, siekiant atkurti gerą ekologinę būklę 20 ežerų;
• įgyvendins natūralaus vandens sulaikymo priemones miestų taršai mažinti ir Vievio ežero gerai būklei pasiekti;
• vykdys integruotą vandens išteklių valdymą Dovinės upės baseine ir įgyvendins visą priemonių kompleksą, sprendžiantį visus reikšmingus poveikius, sudarant sąlygas atkurti keturių bandomojoje teritorijoje esančių rizikos ežerų gerą būklę;
• sumažins mikroteršalų apkrovas iš Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginių ir tiesiogiai prisidės prie Kuršių marių ir Baltijos jūros taršos mikroteršalais ir jūrinėmis šiukšlėmis mažinimo;
• sukurs nuotolinio stebėjimo technikomis pagrįstus įrankius neteisėtam taršos išleidimui nustatyti ir pritaikyti jas ne mažiau kaip 4 vandens telkinių galimiems taršos šaltiniams nustatyti.

3. Vykdys Nacionalinio vandens ūkio plėtros plano įgyvendinimo stebėseną ir rūpinsis papildomo finansavimo sutelkimu.
4. Sukurs mechanizmus, užtikrinančius gautų rezultatų tvarumą ir atkartojimą.

Projektas taip pat parengs 2028–2033 m. Vandenų srities strateginį dokumentą ir prisidės prie jo įgyvendinimo bei bendro vandens išteklių valdymo tikslo – geros visų šalies vandens telkinių būklės.