Konferencijoje pristatytos pozityvios perspektyvos saulės energetikos ir elektromobilumo srityse
Lapkričio 27 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvietė kalbėtis strategiškai svarbiomis temomis – elektros energijos generacijos iš saulės bei elektrinio mobilumo plėtros mūsų šalyje. Dviejų dalių konferencijoje „Investicijos į saulės energiją ir elektromobilumą: perspektyvos ir valstybės vaidmuo“ Vilniuje ekspertinėmis žiniomis dalinosi valstybinių institucijų bei privataus sektoriaus atstovai.
„Atsakant į klausimą ar saulės elektrinių pikas jau pasiektas, galima drąsiai sakyti – dar ne. Esame ant bangos ir keliame sau labai aukštus strateginius tikslus didinant gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje“, – teigė Vytautas Vrubliauskas, APVA direktoriaus pavaduotojas. Pasak V. Vrubliausko, bendrai nuo 2019 m. iki 2024 m. paramą saulės elektrinėms yra gavę daugiau 76 tūkst. gyventojų ir išmokėta arti 200 mln. eurų paramos. Nuo 2019 m. gaminančių vartotojų įrengtosios galios kiekis (su APVA teikiama parama) jau pasiekė 570 MW.
Ambicingus tikslus atsinaujinančios energetikos, įskaitant elektros energijos gamybą iš saulės, srityje kelia ne tik Lietuva, bet ir visa ES. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje teigimu, ES siekia padidinti AEI naudojimą, 2030 m. nustatytą 32 proc. tikslą pakeldama iki 42,5 proc. Tai reikštų, kad dabartinė AEI dalis ES padvigubinama.
Kad saulės elektrinių kiekis tik augs ir artimiausi metai žymės jų plėtrą užtikrintai pabrėžė ir verslas. Saulės modulių ir baterijų gamintojai „SoliTek“ dalinosi inovatyviais saulės elektrinių pavyzdžiais – pristatyti integruoti saulės elektrinių sprendimai infrastruktūriniams projektams, stoginėms automobiliams, pastatų fasadams, žemės ūkio poreikiams. Realybe tampa ir anksčiau tik ateities perspektyvose minėti dažyti saulės moduliai, geriau tenkinantys architektų ar paveldosaugos poreikius. Įmonės atstovė dalinosi ir matoma elektros energijos kaupimo sistemų, kaip tinklo stabilumo garanto, tendencijos pradžia.
Elektrinio mobilumo temai skirtoje antrojoje renginio sesijoje APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė apžvelgė skiriamos paramos viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms rezultatus. Pagal jau pasirašytas sutartis numatyta įrengti 450 įkrovimo prieigų viešam naudojimui degalinėse, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro ar jūrų uostose. Taip pat šalia TEN-T tinklui priklausančių valstybinės reikšmės kelių – dar 148 prieigas.
Susisiekimo ministerijos teigimu, elektromobilumo plėtra yra viena svarbiausių priemonių, prisidedančių prie nacionalinių ŠESD kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimo. Džiaugiamasi, kad per šiuos metus elektromobilių skaičius šalyje padidėjo apie 10 tūkst. vienetų. 2024 m. spalį registruota 61,6 proc. daugiau elektromobilių nei prieš metus. Matomas ir ženklus įkrovimo infrastruktūros augimas, stebimas ryškus proveržis iš privataus sektoriaus. Tai lemia ir nacionaliniai tikslai, numatantys, kad iki 2030 m. viešai prieinamų įkrovimo prieigų skaičius turėtų pasiekti 6 tūkst. vnt., o bendras įkrovimo prieigų skaičius net 60 tūkst.
Ryškiai matomą elektromobilumo infrastruktūros plėtrą akcentavo ir privataus sektoriaus atstovai. Elektromobilių įkrovimo sprendimus siūlantys „Inbalance Grid“ dalinosi pozityvia tendencija – pagal elektromobilių ir jų įkrovimo stotelių kiekio santykį Lietuvoje turime palyginus gerą balansą – vienai įkrovimo stotelei tenka 15 elektromobilių.
Tiek saulės energetikos, tiek elektrinio mobilumo sesijas vainikavo rinkos ekspertų diskusijos. Pirmojoje gvildentas saulės elektrinių ir gaminančių vartotojų vaidmuo Lietuvos energetikos vizijoje, nemažą dėmesį skiriant skirtingų atsiskaitymo modelių privalumams ir iššūkiams. Antrojoje ekspertinėje diskusijoje dėmesys krypo į spartesnei elektrinio mobilumo plėtrai palankią bei šiuo metu esamą infrastruktūrą.
Konferencijos „Investicijos į saulės energiją ir elektromobilumą: perspektyvos ir valstybės vaidmuo“ įrašas viešai prieinamas čia.